Giedrės istorijos pratęsimas
Mother holding a hand of her daughter, closeup

Giedrės istorijos pratęsimas

(Istorijos pradžia https://vardanseimos.lt/giedres-istorija/ ).

Jau pasakojome, kad su mūsų pagalba mažylė su mama grįžo namo. Tačiau mūsų misija dar nesibaigė, nes trys vyresni Giedrės vaikučiai dar buvo pas globėją. Pirma, ką mes turėjome padaryti su tėveliais, tai paneigti alkoholizmą.

Diagnozę, vaikučių tėvams, tarnybos nustatė tiesiog „ pažiūrėją į akis “, vien todėl, kad vaikučiai buvo paimti iš šeimos šventės metu, kurioje tėvai buvo vartoją alkoholio. Tarnybos metus laiko piktybiškai neinformavo tėvų, kad yra toks CDT kraujo tyrimas, kuris patvirtina arba paneigia ilgalaikį alkoholio vartojimą, tai yra nustato alkoholizmą. Mes rekomendavome vaikučių tėvams kreiptis į Kauno priklausomybių ligų centrą, kur tėveliams buvo padarytas CDT kraujo tyrimas, taipogi konsultuotis (savo lėšomis) su priklausomybių ligų centro gyd. psichiatru, kuris pateikė išvadą, kad Giedrė ir vaikučių tėtis nėra priklausomi nuo alkoholio.

Atvejo vadybos posėdis, dėl vaikų grąžinimo, vyko prieš pat Kalėdų šventes. Tėveliai labai nerimavo, kad ir šį kartą VTA ras ko prisikabinti prie šeimos ir vaikučiai nebus grąžinti į biologinę šeimą savo tėvams. Žinoma, tėvų nerimas tikrai ne be reikalo, nes posėdis buvo be galo sunkus. VTA „HEINOS“, kaip įmanydamos stengėsi surasti priekaištų vaikučių tėvams. Pavyzdžiui priekaištavo, kad mažylė guli ant lovos tame pačiame kambaryje, kur eina televizorius arba, kad mama, gimus mažylei, pildydama prašymą dėl vaiko pinigų įrašė, kad turi keturis vaikus. Neva mama norėjo apgauti, juk jos trys vaikučiai pas laikiną globėją, o tai reiškia, kad vaikai jau „nepriklauso“ savo tėvams. PARADOKSAS jūs neesate keturių vaikų mama, jei jūsų trims vaikam pripažinta laikina globa. Atvejo vadybos posėdį drąsiai pavadinčiau „LINČEVIMU“. Jokia ten pagalba šeimai nei iš tolo nekvepėjo, o apie vaikų gerovę išviso nėra ko užsiminti. Nes labai nedaug trūko, kad vaikus butų tekę išsimušinėti jėga. Posėdyje buvo chaosas ir triukšmas, tačiau visi argumentai buvo mūsų pusėje ir VTA teko priimti sprendimą, dėl vaikų gražinimo į šeimą.

Surašinėjant posėdžio protokolą reikalavau, kad protokole butų įrašytas konkretus vaikučių perdavimo tėvams terminas. Šio reikalavimo esmė buvo grindžiama tuo, kad VTA nepaiso vaikų interesų kuo greičiau grįžti į savo šeimą pas tėvus. Mano praktikoje yra daug atvejų, kuomet vaikų gražinimo ir perdavimo šeimai procedūros yra labai vilkinamos ir užtrunka ilgai. VTA priešinosi šitam mano reikalavimui ir protokole neįrašė konkrečios vaikų grąžinimo datos. Žinoma ir nesitikėkit, kad viskas vyko greitai ir sklandžiai, „paisant vaikų interesus“. Po savaitės laiko stingdančios tylos, pabandžiau paskambinti Kauno VTA atvejo vadybininkei Rasai Slavėnienei, kuri kuruoja šeimos atvejį, tačiau ji man ragelio nekėlė. Tuomet sukėliau ant kojų visą Kauno raj. ir Kauno miesto VTA tarnybos vadovybę, taipogi Kauno rajono savivaldybės VTA skyrių. Kilus triukšmui, Kauno rajono VTA pavaduotoja pripažino, kad atvejo vadybininkė Rasa Slavėnienė, per savaitę laiko nesugebėjo atsiūsti posėdžio protokolo su sprendimu. Gavus protokolą, Kauno rajono savivaldybės administracija pasirašo įsakymą dėl laikinos globos nutraukimo ir vaikų perdavimo į šeimą. VA TAIP DIRBA VAIKŲ „GEROVĖS“ SERGĖTOJAI. Tik ir vėl, mums įsikišus, dokumentai buvo sutvarkyti per parą ir vaikai perduoti į šeimą.

Giedrės vaikai Kalėdas sutiko savo šeimoje.

Parašykite komentarą